Kauno jaunimo ateitis - visų mūsų reikalas
Kaunas - akademiškiausias Lietuvos miestas, čia susitelkę daugelis šalies universitetų, veikia įvairios nevyriausybinės organizacijos. Jauni žmonės mieste sudaro 21 proc. kauniečių. Pats miestas aktyviai plėtoja santykius su miestais - partneriais iš visos Europos. Kauno miesto savivaldybės administracija – vietos valdžios institucija, kurioje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse dirba už jaunimo politikos įgyvendinimą atsakingas asmuo – jaunimo reikalų koordinatorius.
Jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėje - sistemiškas, tačiau daug kuo priklauso nuo savivaldybės jaunimo aktyvumo ir savivaldybės finansinių išteklių, skiriamų šiai sričiai, todėl pakankamai sunku užtikrinti tolygią jaunimo politikos plėtrą. Daug lemia jaunimo reikalų koordinatoriaus kompetencija ir sugebėjimas diegti jaunimo dalyvavimą užtikrinančius mechanizmus, o vėliau išlaikyti jų funkcionalumą.
Šiandieninė situacija Lietuvoje parodė daug problemų, kurios nesvetimos ir Kauno jaunimui – patyčios mokykloje, neturiningai leidžiamas laisvalaikis ir užimtumo stoka, plintantis narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas paauglystėje daugeliui jaunų žmonių vėliau lemia iškritimą iš mokymosi sistemos, nesugebėjimą adaptuotis visuomenėje, gebėjimų trūkumą spręsti savo problemas ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, vėliau - nedarbą, gal net emigraciją.
Nors Lietuvoje, palyginus su ankstyvaisiais nepriklausomybės metais, matome vis didėjantį valdžios institucijų dėmesį jaunimo reikalams, vis tik kiekvienoje savivaldybėje šis dėmesys yra skirtingas. Jaunimo migracija šalies viduje, ir deja, ne mažųjų savivaldybių naudai, sąlygoja vis didėjančias regionų plėtros problemas. Lietuva - ne Vokietija ir ne Norvegija, kur jaunimo užimtumui ir laisvalaikiui net ir mažiausiame miestelyje skiriama itin daug dėmesio – veikia po kelis atvirus jaunimo centrus, kur paaugliai gali leisti laisvalaikį, konsultuotis su centro darbuotojais, užsiimti jiems patinkančia veikla, lankyti įvairius būrelius, kurie yra nemokami, arba apmokami labai simboliškai minimalia suma. Kol kas Lietuvoje tokių ar panašių centrų turime vos 12. Ar turime tokių atvirų jaunimo centrų Kaune? Gal tik vieną, ar keletą, palaikomų pačių nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Kaune aktyvaus jaunimo užimtumu iš dalies pasirūpina mieste veikiančios įvairios nevyriausybinės jaunimo organizacijos, kurių projektai finansuojami iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto (beje, Kauno savivaldybė yra daugiausiai iš visų savivaldybių Lietuvoje skirianti lėšų jaunimo organizacijoms). Tačiau jų veiklose dalyvauja tik iki 12 procentų jaunų žmonių (Lietuvos statistika) ir jos neįtraukia, arba labai mažai įtraukia mažiau aktyvų, socialiai pažeidžiamą jaunimą, kuriam taip pat turi būti sukurtos erdvės mieste ir galimybės reikštis. Todėl miesto savivaldybės pareiga yra numatyti ir suplanuoti tokių erdvių atsiradimą mieste, siekti, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų sukurtos įvairius jaunimo poreikius tenkinančios aikštelės.
Šiais metais savivaldybės lėšomis bus atlikta jaunimo apklausa ir situacijos tyrimas, pagal kurį bus galima tiksliau planuoti savivaldybės žingsnius, siekiant kuo efektyviau panaudoti turimus resursus ir kurti geresnes sąlygas jaunimui gyventi ir dirbti gimtajame mieste, o atvykusiems iš kitų miestų jaunuoliams Kaunas taptų miestu, kuriame galima save investuoti.
Leave a Reply
You must be logged in to post a comment.


